Psichologinis smurtas partnerystėje

 

Ar lengva atpažinti, kad partneris yra psichologinis smurtautojas?
Kodėl moterys, tapusios psichologinio smurto aukomis,
sunkiai atpažįsta, kad prieš jas naudojamas psichologinis smurtas?

Psichologinis smurtas – sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Taip bendraujant prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tartum stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Neretai žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, jį atpažįsta ne iš karto. Kartais jį suvokia tik tada, kai visiškai išvargęs ir pasimetęs kokiame nors informacijos šaltinyje perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba apie tai, kokius simptomus jaučia smurto auka. Tą akimirką žmogus tarsi atsimerkia ir kitomis akimis pažvelgia į savo santykius.
Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs. Tai natūralu, nes mūsų tikslas – patikti, būti pripažintiems ir priimtiems.

Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų. Štai čia pasitvirtina pasakos apie Mėlynbarzdį motyvas – jaunėlė sesė, tekėdama už Mėlynbarzdžio, netikėjo, kad ją ištiks toks pats likimas, kaip ir kitas jo moteris. Net ir įtardama, kad su jaunikiu kažkas negerai, ji naiviai tikėjosi, kad jai taip nenutiks ir kartojo: „O ta Mėlynbarzdžio barzda ne tokia jau ir mėlyna…“. Tačiau netrukus jai teko įsitikinti, kad jos laukia toks pats likimas, kaip ir kitų moterų, kurias Mėlynbarzdis nubaudė už nepaklusnumą…

Dar vienas psichologinio smurto aspektas, klaidinantis psichologinį smurtą patiriančias moteris, – smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei. Po truputį pradedamas riboti jos socialinis gyvenimas, kartais ir darbo sferos, mažinami arba net visiškai uždraudžiami santykiai su artimaisiais.

Smurtautojas dažniausiai sako „Aš tai darau dėl tavęs, noriu tave apsaugoti, juk matai, kaip tie žmonės tave skaudina.“ Dažnai uždraudžia bendrauti su draugėmis, ypač tomis, kurios gali atverti akis ir parodyti, kad moters santykiai destruktyvūs. Atskirta nuo draugų ir artimųjų moteris tampa labai patogi smurtautojui, o jis tik to ir siekia.
Laikui bėgant atsiranda vis daugiau manipuliacijų, nepagarbių komentarų apie moters išvaizdą, intelektą, įvairius negebėjimus. Nuolat girdimos frazės: „Tau niekas nesiseka, kaip visada“, „Tu nieko nemoki padaryti gerai“, „Tau nepavyks“, „Kam tau to reikia“, Tai ne tau“ ir pan. Neturėdama su kuo pasikalbėti ir papasakoti, kaip jaučiasi, moteris ir pati pradeda nebesuprasti savo slogios savijautos. Jai sunku rasti priežastį, dėl ko ji taip jaučiasi, kas kelia įtampą, nesupranta, kokiose pinklėse atsidūrė. Taip palaipsniui smurtautojas didina savo galią ir pasiekia tikslą – nugalina savo auką.
Nugalinta ir nuolat kalta besijaučianti moteris pradeda manyti, kad ji ir yra konfliktų priežastis, o ilgainiui tuo įtiki. Partneris nuolat kartoja įprastus manipuliacinius tekstus: „Jeigu tu pirma nepradėtum, situacija nebūtų taip pasibaigusi“, „Kodėl visada mane supykdai, juk matai, kas būna!“
Partneris visada randa, kuo apkaltinti moterį, o savo kaltės niekada nepripažįsta ir neatsiprašo. Nuolat girdimi kaltinimai sukelia moteriai kaltės jausmą, mažina savivertę ir atima galią už save pakovoti.

Ženklai, galintys įspėti apie psichologinį smurtą:

•  Sumažėjusi savivertė.
•  Jūsų partneris jūsų nesiklauso, kai norite išreikšti savo nuomonę, ir mano, kad jo nuomonė vienintelė teisinga, o jūs turite jai paklusti.
•  Partneris negerbia jūsų, jūsų minčių, jūsų jausmų.
•  Menkina jus, jūsų gebėjimus, išvaizdą, mąstymą.
•  Elgiasi savininkiškai, paranojiškai pavyduliauja.
•  Nepasitiki jumis.
•  Jūs juo nepasitikite.
•  Bijote suklysti.
•  Visi bandymai išsiaiškinti santykius nekonstruktyvūs.
•  Nesidžiaugia jūsų pasiekimais, o juos kritikuoja.
•  Nuolat jus kontroliuoja.
•  Nepriima jūsų nuomonės ir už jus viską nusprendžia.

 

Jei jūs patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Adresus galite sužinoti čia: https://www.specializuotospagalboscentras.lt/

Straipsnį parengė Asociacijos „Kauno moterų linija“ psichologė/ psichosomatikos terapeutė Ilona Fenn.

Projektas „Smurto artimoje aplinkoje prevencija: kurkime bendravimą be smurto!”, finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, projekto vykdytojas Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas, projekto partneris Asociacija „Kauno moterų linija“.