Kai kūrėme mūsų organizaciją 2003 m., svarbiausia buvo parama ir pagalba moterims, kurios tuo metu išgyveną skyrybų krizę, vėliau pamatėme, kad labai daug moterų kenčia nuo priklausomų smurtinių santykių savo šeimose. Tai buvo atspirties taškas, kai pradėjau domėtis ir gilintis į moterų išgyvenimus ir patirtis.
2007 m. atsirado savanorystė „Pagalbos moterims linijoje“, kurioje svarbiausias tikslas buvo suburti moteris bendram tikslui – suteikti palaikymą ir paramą viena kitai, atliepti kenčiančio žmogaus skausmą, suteikti jėgų keisti savo gyvenimą. Savanorystė yra ta jėga, kuri iki šiol vienija visas asociacijos nares. Nuolat dalyvauju savanorių mokymuose, teikiu paramą savanorėms, kurios dirba „Pagalbos moterims linijoje“.
Šiuo metu daugiau laiko gilinuosi į psichologinį konsultavimą ir psichoterapiją. Mano darbe man svarbiausia žmogiškas ryšys ir santykis, kuris užsimezga tarp manęs ir kito žmogaus. Tikiu, kad atjauta ir atviras gyvas dialogas gali padėti įveikti sunkumus, krizes, spręsti iškilusiais problemas ir įtakoti didesnius pokyčius gyvenime.
Kiekvienas sutiktas žmogus yra stebuklas, kiekvienas susitikimas yra erdvė pokyčiams, kai keičiasi abi pusės.