Hanya Yanagihara. Mažas gyvenimas

Tai romanas apie keturių jaunuolių gyvenimą Niujorke, jų draugystę nuo studijų laikų iki brandaus amžiaus. Vilemas – geraširdis aktorius, žvaigždė. Džei Bi – maištaujantis dailininkas. Malkolmas – talentingas architektas. Pagrindinis veikėjas Džudas – nepralenkiamas advokatas.

Tai knyga apie draugystę, kurios gudrybė – susirasti geresnių už save žmonių. Ne kietesnių, ne protingesnių, bet švelnesnių, dosnesnių, atlaidesnių, ir vertinti juos už tai, ko jie gali išmokyti, ir klausytis jų, kai jie kalba apie tave, nesvarbu kaip – gerai ar blogai. Ir pasitikėti jais. Tai, žinoma, visų sunkiausia, tačiau ir visų nuostabiausia.

Tai romanas apie pažeidžiamumą, kuris yra labai svarbi žmonių savasties dalis, apie riziką atsiverti ir tapti pažeidžiamam, bet autentiškam, arba nerizikuoti ir pasirinkti kančią.

Romano veikėjai yra įvairių rasių, tautybių, tačiau tai atskleidžiama tarsi tarp kitko. Vieni jų turi šeimas, Džudas yra pamestinukas, neaiški netgi jo rasė, bet tai visai nesvarbu, nes jis lyg magnetas traukia kitus.

Bėgant metams draugų santykiai gilėja ir tamsėja, juos nuspalvina priklausomybės, sudėtingi pasirinkimai, ambicijos ir sėkmė.

Tai knyga apie šeimas, kuriose gimstame, ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, apie visiškai kitokius santykius, kuriuos patirs mūsų vaikai ir anūkai. Romane šeima yra artimi žmonės, kurie mus supranta.

Nors Džudas visais būdais vengia kalbėti apie savo suluošinimą, draugai, matydami jo jautrumą, parodo tokią atjautą ir toleranciją, kad, atrodo, labiau neįmanoma, tačiau pasitikėjimas kitu yra taip stipriai pažeistas, kad ir nuoširdžiausia draugystė nepajėgia įveikti praeities demonų.

Įspūdį daro gebėjimas išbūti su kitu nepaprastai skaudžiomis akimirkomis, leidimas būti kitokiam, suvokimas, kad tai yra to žmogaus gyvenimas, jo pasirinkimai ir atsakomybė, ir padėti galime tiek, kiek galime.

Mes, žmonės, esame sukurti iš gėrio ir blogio, iš balto ir juodo, iš šviesos ir tamsos. Toks yra ir šis romanas: ir tamsus, atskleidžiantis juodžiausias žmogiškojo žiaurumo ribas, ir kartu šviesus, parodydamas šviesiąją žmogaus pusę per gydančią draugystę, begalinę ištvermę, atjautą kitam. Labai kontraversiškas, tačiau tikrai vertas dėmesio.