Akselis Miuntė, švedų psichiatras, rašytojas, kosmopolitiškų pažiūrų asmenybė. Rašė anglų ir švedų kalbomis.
Plačiausiai A. Miuntė išgarsėjo savo autobiografiniu darbu „Knyga apie San Mikelę“. Joje autorius aprašė savo gyvenimą, meilę gamtai, įdomius sutiktus žmones (tarp jų knygoje šmėsteli ir garsusis prancūzų rašytojas Gi de Mopasanas, gydytojas Lui Pasteras.
Ši kartu realistiška ir truputį mistiška knyga sulaukė milžiniško populiarumo ir buvo išversta į daugelį kalbų. Savo kūryboje A. Miuntė aukština žmogaus taurumą, jautrumą grožiui, meilę visam, kas gyva, užuojautą kenčiantiems, humaniškumą ir tiki pagrindinių žmoniškųjų vertybių amžinumu.
Būdamas 18 metų Akselis lankėsi Kaprio saloje Italijoje ir prižadėjo sau, kad kada nors čia pasistatys vilą su šviesiomis arkadomis, mažyte koplyčia, vynuogynu ir senovinėmis statulomis sode. Susitaupęs pakankamai pinigų rašytojas įgyvendino savo svajonę ir pasistatė vilą Kapryje, aukščiausioje jos vietoje – Barbarosos kalno papėdėje, kurioje senovėje stovėjo imperatoriaus Tiberijaus vila. Pavadino ją San Mikele (joje rašytojas praleido net 56 metus).
„Mes žinome, kad mirsime – tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį.
Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina. <…> laimingi, kad nežinome, kas mums nutiks rytoj, su kokiais susidursime negandais, kokie šiurpūs išmėginimai mūsų laukia prieš patį šiurpiausią išmėginimą – Mirtį.
Kartkarčiais apstulbę ryžtamės baikščiai prašnekinti savo likimą, bet atsakymo į klausimą negauname, nes žvaigždės per toli. Juo greičiau suprasime, kad mūsų likimas pareina nuo mūsų pačių, o ne nuo žvaigždžių, juo mums bus geriau.
Keletas bičiulių, nedaug, labai nedaug knygų ir šuo, – štai viskas, ko reikia žmogui, kol jis turi pats save…“.