Marina Abramovič. Eiti kiaurai sienas ir Jeannette Fischer. Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič
2022 m. Marina Abramovič Žalgirio arenoje skaitė paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis“, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje veikė menininkės paroda „Būties atmintis“.
Knyga „Eiti kiaurai sienas“ – tai be galo įtraukianti, šokiruojanti ir išsami garsios performansų kūrėjos Marinos Abramovič autobiografija, skaudžiai atvira menininkės išpažintis.
Autorė rašo, kad atsisakydamas savo tapatybės, kad išpildytum kieno nors kito norus, savyje pažadini mirtiną baimę. Ji teigia, kad ego neleidžia egzistuoti, kad tyla reiškia, jog žmogus ne(be)turi žodžių tam, ką patyrė, nes potyris buvo nepakeliamas, ir dar todėl, kad nebuvo nė vieno klausiančiojo. Ji žino, ko ieško: meilės, savo gyvastingumo pripažinimo, teisės gyventi, patikimų ir glaudžių santykių.
Autorė tarsi ieško tinkamų dalykų netinkamoje vietoje. Ieško ten, kur jai buvo atsakyta, lygiai kaip vaikystėje. Ji atkuria paieškas, bet lieka pririšta prie pasikartojančio skausmo ilgesio. Ilgainiui ji galbūt pamiršta, kad turės paaukoti savo pamatinę teisę į pripažinimą – kiekvieno vaiko fundamentalų poreikį būti pripažintam ir priimtam.
Išstūmimas iš gyvybiškai svarbių santykių, tokių, kuriuos suteikia tėvai, yra mirtinas. Asmuo, priverstas santykius išgyventi kaip kančią, skausmą ir smurtą, tą patį smurtą nukreipia į save, nes nežino alternatyvos. Pasikartojantis gyvenimo motyvas – būti vienai, būti apleistai.
Tokia jos santykių formulė: meilė ir santykiai reiškia atsakomybę už kitų žmonių poreikių tenkinimą ir leidimą naudotis savimi. Autorė rašo, kad visas jos gyvenimas yra susijęs su jausmu, jog ji yra pamesta, jos neapleidžia nuojauta, kad jai kažkas negerai. Kodėl nesu pakankama? Vaikas daro prielaidą: jo potyris yra meilė ir toji meilė skaudina, kelia baimę ir reikalauja, kad jis atiduotų viską.
„Baimė tapti priklausomai yra didesnė už bet kurią kitą patirtą baimę.“ Marinos Abramovič mintis, kad vaikai jaučia baimę ir paniką, kai tėvai jais nesirūpina, verčia nerimauti, nes suvokiame, kad iš vaikų negailestingai atimamas esminis saugumo ir užtikrintumo poreikis.
Vienatvė ir būti vienai iš esmės skiriasi. Būti vienai nelydi vienišumo, bejėgystės ir gniuždančios tuštumos jausmai. Būti vienai reiškia, yra kažkas, ko dabar nėra šalia. Kita vertus, vienatvė reiškia, kad nėra nieko, net jeigu šalia yra kitas žmogus.
„Tiesiog noriu būti savimi – tikrąja savimi, o ne ta, kurios tikimasi.“
Marina neturi geranoriško artumo patirties. Mūsų artumą sau formuoja artumas, kurį kas nors suteikė arba nesuteikė mums vaikystėje. Nepakeliama būti nematomam ir nepripažintam atskiru individu su nuosavais poreikiais ir norais, o bet kuriam vaikui šitai tiesiog pražūtinga.
Psichoanalizėje išskiriama konstruktyvi agresija, t. y. agresija siekiant apsaugoti savo ego, ir destruktyvi agresija, naikinanti ir griaunanti. Visada galime rinktis iš šių dviejų galimybių. Konstruktyvi agresija, kurią visi jaučiame, leidžia apsiginti, įsitvirtinti ir pasakyti ne, kad apsaugotume savo ego. Ne yra taip sau pačiam. Tariame ne saugodami savo gerovę ir laisvę. Jei dėl kokios nors priežasties nepajėgiame to padaryti, galime daryti prielaidą, kad kažkas kitas, ne mes patys, bando mus užvaldyti. Šitai sukelia baimę, o baimė sukelia bejėgiškumą. Baimė – reakcija į mūsų agresijos, skirtos apsaugoti mūsų ego, konfiskavimą.
Marinai ne reiškia vienatvę. Ji nepažįsta santykių, kuriuose būtų galima pasakyti ne. Taip sukuriama dilema: arba ji sako taip viskam, ko iš jos tikimasi, ir, vadinasi, yra priversta aukotis, arba sako ne ir santykiai nutraukiami.
Geniali koncepcija. Tai knyga apie mus – moteris – apie mūsų baimes, individualybės išsaugojimą, balansavimą prisitaikant ir saugant savo aš, apie tokio pasirinkimo kainą, apie supratimą, ką aukoji, apie tai, kad tuščiame mūsų gimimo lape kažkas (gal tėvai?) tai surašė, apie tai, kad galime viską pakeisti, bet pirmiausia turime susivokti, kaip galime rasti kelią savęs link arba jo atsižadėti, apie vienatvę ir t. t.
Marina Abramovič. Eiti kiaurai sienas. Vilnius: Kitos knygos, 2018. Jeannette Fischer. Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič. Vilnius: Kitos knygos, 2021.